Kartu…
Dienos bėga taip greit, kad nespėsim pajusti, kaip tapsim pusamžiai senukai, ieškantys artimiausio ramsčio lipant laiptais, einantys į bažnyčią pusvalandžiu anksčiau, kad gautume geriausią suolo vietą ir nuolat kartojantys “o mūsų laikais buvo taip…” . Sulinksim ir pažemėsim, norėsis ramybės ir poilsio, o į raukšles jau nebekreipsim dėmesio, nes jų bus per daug, kad suskaičiuotume, pamėgsim sriubas, nes kitas maistas bus jau sunkiai sukramtomas, gersim “Bilobilį”, vaikščiosim į polikliniką ir būsim labai protingi ir išmintingi…
Ir aš tikiu, kad mūsų akys žibės nuo puikių prisiminimų, patyrimų ir nuotykių, o pilve lakstys drugeliai, nes būsim kartu!
…ir mes dar eisim į senjorų šokius… :)
Ir vis gi kai ateis toks metas aš norėsiu su tavimi keliauti ir vaikščioti gražiausių pasaulio miestų gatvėmis susikibus rankutėmis ir laimingai šypsodamasi :)

on vasario 28, 2011 on 10:31 pm
Graži ta svajonė, tokia naivi, raudonais akiniais paženklinta, tokia savotiška, tokia vaikiška ir pavasarinė, tokia meili ir tokia moteriška :) Tas amžius Tavo gražus, dar vis svajoji :)